- triumas
- triùmas sm. (2) NdŽ, TrpŽ, KŽ, DŽ1, LTEXI408 laivo ertmė tarp denio ir dugno: Denis ištuštėjo, visi sulindo į triumą, slėpdamiesi nuo vandens ir vėjo rš. Vokiečiai belaisvius sukišo į triumus, aklinai uždengė skydais, o patys susėdo ant viršaus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.